Lietuvoje euras tuština pirkinių krepšelį

Po euro įvedimo Lietuvoje pirkėjai išleidžia gerokai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Prekybininkai fiksuoja, kad naujos valiutos įvedimas paskatino gyventojus įdėmiau sekti kainas, atsargiau planuoti savo pirkinius. Mažmeninės prekybos tinklai vienas po kito skelbia apie mažinamas kainas. „Šiaulių kraštas“ patikrino, ar atpigo produktų krepšelis, kurį pirkome prieš euro įvedimą.

Balandį vartojimas atsigavo

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šalies gyventojų vartojimas ėmė mažėti pernai rugpjūtį ir nuosekliai atsigauti pradėjo tik šių metų vasarį. Vartojimo mažėjimas buvo stebimas 8 mėnesius iš eilės. Tik balandį „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas pasiekė 1, t. y. buvo toks pats, kaip ir tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovės Renatos Saulytės teigimu, euro įvedimas pristabdė vartojimą. Bet Lietuvos vartotojai po euro įvedimo atsigavo šiek tiek greičiau nei Estijos. Per artimiausius mėnesius tikimasi, kad vartojimas ir toliau nuosaikiai augs.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės, vartojimą šiek tiek paskatino kainų mažinimo strategija. Bendrovė šiuo metu yra atpiginusi apie 1,5 tūkstančio maisto ir kitų pirmo būtinumo prekių. Planuojama, kad visos per 2015 metus atpigintos prekės sudarys apie ketvirtadalį tinklo bendros apyvartos. Kainos sumažintos bendrovės pelno sąskaita, t. y. bendrovei sumažinus prekybinį antkainį.

„Strategija mažinti nuolatines populiarių prekių kainas pasiteisino. Matome, kad į pirkinių krepšelius dedama vis daugiau prekių su nuolat mažomis kainomis, lyginant jų proporciją su prekėmis, kurioms taikomos nuolaidos. Šiuo metu kas penkta prekė „Maxima“ pirkėjų krepšeliuose – iš prekių, kurių kainas sumažinome, sąrašo“, – komentavo R. Saulytė.

Ji pažymi, jog pirkinių krepšelio vertė išliko panaši – dėl sumažintų kainų už tą pačią sumą pirkėjai gali įsigyti daugiau produktų.

Kainų mažinimas – rinkodaros akcija

Prekybos tinklui „Maxima“ pagarsinus apie kainų mažinimą, netruko sureaguoti ir kiti prekybos tinklai. Mažinantys apie 800 prekių kainas paskelbė „Rimi“. Mažmeninės prekybos tinklas „Iki“ skelbia kainas sumažinę dar anksčiau už „Maximą“.

„Prekybos tinklas „Norfa“ visada pasižymėjo žemomis kainomis. „Maximos“ veiksmus vertiname daugiau kaip viešųjų ryšių ir rinkodaros akciją, kuri negali turėti ženklesnės įtakos rinkai. Manyčiau, kad, nepaisant visų pastangų, mūsų konkurentams nepavyks pavyti „Norfos“ šioje srityje“, – komentavo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Pagal apyvartą pastebima, jog nuo metų pradžios žmonės yra santūresni, išlaidauja mažiau nei pernai. D. Ryliškio nuomone, taip gali būti dėl atsargesnio skaičiavimo pasikeitus nacionalinei valiutai.

„Iki“ viešųjų ryšių vadovo Andriaus Petraičio duomenimis, palyginus pirkėjų krepšelio dydį šių metų sausio mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, matyti, kad vidutinis didmiesčiuose gyvenančių pirkėjų krepšelio dydis beveik nesikeitė.

Pastebima, kad mažesnių miestų gyventojai metų pradžioje eurų išleisti neskubėjo ir buvo labiau linkę taupyti. Tuo tarpu didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai nesunkiai adaptavosi prie pasikeitusios valiutos, euras jų išlaidų stipriai nepakeitė.

Brango vynuogės, pigo burokėliai

Lietuvos statistikos departamentas nuo 2014 metų birželio mėnesio pradėjo skelbti statistinę informaciją apie pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas.

Statistinė informacija parengta remiantis 18 miestų surinktais kainų statistiniais duomenimis. Ji reguliariai, kartą per mėnesį, skelbiama pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu ir įvedus eurą iki šių metų gruodžio mėnesio. Stebimi 100 pagrindinių prekių ir paslaugų kainų pokyčiai.

Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2015 m. kovo mėnesį, palyginti su 2014 m. rugsėju, labiausiai pabrango žaliosios vynuogės (111, 4 proc.), pomidorai (39,6 proc.), baltagūžiai kopūstai (17,6 proc.).

Iš paslaugų pabrango vakarinis seansas kino teatre poilsio dienomis (5,7 proc.), vyrų modelinis kirpimas kirpykloje (5,4 proc.), dienos pietūs restorane ar kavinėje (3,8 proc.), cheminis vyriško kostiumo valymas (3,3 proc.).

Per tą patį laikotarpį labiausiai atpigo burokėliai (39,2 proc.), svogūnai (37,7 proc.), apelsinai (27 proc.), suskystintos automobilinės dujos (23,8 proc.).

Kas mėnesį labiausiai svyruoja šviesios raikytos 700–800 g svorio duonos, sausainių iš kvietinių miltų pakeliuose, ilgagrūdžių baltųjų ryžių, grikių kruopų kainos. Palyginti su rugsėju, vasarį jos šoktelėjo kone dvigubai. Mažiausiai keitėsi pilstomo šviesaus alaus kavinėje, cigarečių su filtru, koldūnų su mėsos įdaru kainos.

2015 m. kovo mėn., palyginti su 2014 m. rugsėjo mėn., iš šimtuko nepasikeitė tik avižinių dribsnių kainos.

Pasinaudos nesąžiningi verslininkai

Šalies vartotojus ginančių organizacijų atstovai ragina verslo bendruomenę palengvinti vartotojams orientuotis kainose ir savo noru pratęsti jų nurodymą litais bei eurais bent iki kitų metų sausio 1-osios. Dabar numatyta prekių bei paslaugų kainas dviem valiutomis skelbti iki šių metų liepos 1-osios.

Anot Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės ir euro įvedimą stebinčio projekto Pranešu.lt vadovės Eglės Kybartienės, liepos 1-osios data gali pasinaudoti nesąžiningi verslininkai ir, pereidami prie kainų nurodymo tik eurais, kilstelėti prekių bei paslaugų kainas.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė skatina verslininkus savo noru pratęsti informavimą apie prekių ir paslaugų kainas dviem valiutomis bent iki šių metų pabaigos.

Dvigubas žymėjimas neduos naudos?

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovo spaudai D. Ryliškio žodžiais, pirkėjai pageidavimų dėl pratęsimo neišsakė, tačiau šį klausimą galima svarstyti. Kol kas sprendimo pratęsti dvigubinimą etiketėse, ilgiau negu numatyta įstatyme, „Norfa“ nėra priėmusi.

„Yra žmonių, kurie jau priprato prie naujos valiutos, yra dar nepripratusių. Galbūt yra grupė žmonių, kurie niekada nepripras, net jei bus dvigubos kainos“, – svarstė tinklo atstovas.

„Maximos“ atstovė R. Saulytė komentavo, jog darbuotojai susiduria su atvejais, kai pirkėjai kainas dar konvertuoja į litus ar tikslinasi, kiek tai būtų litais. Tokia jų elgsena rodo, kad žmonės dar nėra visiškai susigyvenę ir įpratę prie euro.

„Vis dėlto tokių atvejų mažėja. Paliktas žymėjimas iki metų pabaigos neduotų papildomos apčiuopiamos naudos klientams“, – sakė R. Saulytė.

Šio tinklo parduotuvėse kainų etiketės su viena valiuta bus keičiamos etapais, pirmiausiai pakeičiant etiketes tų prekių, kurioms taikomos nuolaidos ir akcijos.

„Priklausomai nuo parduotuvės dydžio ir joje siūlomo prekių asortimento vienoje parduotuvėje turime pakeisti nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių kainų etikečių. Tai išties nemažas krūvis mūsų darbuotojams, todėl visas kainų etiketes planuojame pakeisti iki šių metų rugsėjo“, – komentavo R. Saulytė.

„Iki“ viešųjų ryšių vadovas A. Petraitis informavo, jog tinkle kainas etiketėse dviguba valiuta pradėjo rašyti dar dešimtmetį iki euro įvedimo. Jos bus keičiamos palaipsniui. Anot jo, jei pirkėjai pareikš poreikį kainas etiketėse dviguba valiuta matyti ilgesnį laiko tarpą, tokia galimybė bus svarstoma.

Krepšelis

„Šiaulių kraštas“ atliko eksperimentą – 2014 metų gruodžio 29 dieną pirko pagrindinių vartojimo prekių. Prekės rinktos atsitiktine tvarka, be akcijos. Tuomet pirkiniai kainavo 34 litus 41 centą (9,96 euro). Plius 30 centų (0,08 euro) – maišelis pirkiniams.

Toje pačioje parduotuvėje tų pačių prekių krepšelį surinkome dabar, po 5 mėnesių. Dviem prekėms pasitaikė akcija, tačiau bendrą sumą susumavome skaičiuodami įprastą kainą.

Šįkart pirkiniai kainavo 10,43 euro (35,98 Lt) ir 10 euro centų (0,34 ct) maišelis. Bendras prekių krepšelis pabrango 0,47 euro. Pasinaudojimas akcine kaina būtų atpiginęs 0,54 euro centais (1,86 Lt).

Kainos 2014 metų gruodžio 29 dieną ir 2015 metų gegužės 5 dieną