Lietuvoje investavę Vokietijos verslininkai nesigaili

Praėjusią savaitę Kelmės turizmo ir verslo informacijos centre su rajono verslininkais susitikusi Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Jutta Schmitz ir garbės konsulas Arūnas Baublys akcentavo, jog Kelmės rajonas galėtų būti patrauklus Vokietijos verslininkų investicijoms, tik reikia kuo daugiau informacijos ir reklamos.

Vokietijos verslininkai, investavę Lietuvoje, nesigaili. Čia darbštūs žmonės. Jų mentalitetas artimas vokiečių mentalitetui. Lietuvos rinka daug patikimesnė negu Kinijos.

Autorės nuotr.

Pramonės parkui reikia investicijų

Kelmės rajone, šalia Tytuvėnų geležinkelio, planuojama kurti pramoninį parką, kuriame veiklą vystytų stambios įmonės. Parkas užimtų apie 30 hektarų plotą. Galima jo plėtra iki 250 hektarų.

Todėl Savivaldybės atstovai ieško investuotojų, kurie sutvarkytų parko infrastruktūrą, perkeltų čia gamybą arba kurtų naują verslą.

Pramonės parkas sėkmingai veikia Tauragėje. Čia užsienio įmonės vysto automobilių detalių, žaislų ir kitą gamybą.

Analogiškas parkas labai praverstų žemdirbiškam Kelmės rajonui, kur nedarbo lygis siekia net 14 procentų.

Tačiau rajono patrauklumui kenkia tai, kad čia nenutiestas dujotiekis ir silpnokai išvystyta logistika.

Rajone galėtų būti gaminamos žemės ūkio technikos detalės. Galėtų įsikurti agroparkas.

Šiuo metu Kelmės rajone dominuoja smulkios ir vidutinės įmonės. Viena iš didesniųjų tik Kelmės pieninė. Rajono verslininkų asociacija vienija 60 įmonių, kurios užsiima žemės ūkiu, statybomis, medžio apdirbimu, prekyba, teikia įvairias paslaugas. Jose dirba apie 3000 žmonių.

Didelės įmonės labai prisidėtų prie ekonominio rajono vystymosi.

Apie galimas investicijas Kelmės rajone su verslininkais diskutavo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Jutta Schmitz ir garbės konsulas Arūnas Baublys.

Yra gamtos turtų, pastatų ir vokiškai kalbančių žmonių

Savivaldybės atstovai ir verslininkai akcentavo, jog dalis Kelmės rajono įmonių bendradarbiauja su Vokietijos verslininkais. Tačiau reikalingas platesnis bendradarbiavimas ir investicijos.

Kelmės rajone yra sklypų, tinkančių prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams. Šalia Kelmės ir unikalia gamta pasižyminčiuose Tytuvėnuose, prie Giliaus ir Bridvaišio ežerų, yra laisvų iki poros hektarų plotų.

Be to, yra tuščių, nenaudojamų pastatų, kurie galėtų tarnauti kaip gamybinės patalpos. Nemaži žvyro ir smėlio ištekliai.

Vienas iš veiksnių, kurie skatintų vokiečius investuoti Kelmės rajone, yra tai, kad rajone daug žmonių moka vokiečių kalbą. Vokiškai kalba vyresnioji karta.

Vokiečių kalba dėstoma daugelyje rajono mokyklų, kai kur planuojama įvesti po trečią savaitinę vokiečių kalbos pamoką. Šios kalbos, dalyvaudami projektuose, mokosi net darželinukai. Rengiamos vokiečių kalbos šventės.

Be to, Vokietijoje yra dirbę arba dirba daug Kelmės rajono gyventojų. Savivaldybė bendradarbiauja su Lyneno ir Wartburgo savivaldybėmis. Nemažai kelmiškių Vokietijoje perka naudotus automobilius ir juos parduoda Lietuvoje.

Visa tai galėtų palankiai pasitarnauti didesniam bendram verslui.

Lietuvos verslo aplinka vokiečiams tinka

Aštuonerius metus Kinijoje ambasadore dirbusi Jutta Schmitz kalbėdamasi su Kelmės verslininkais tvirtino, jog Kinija jau nėra pagrindinis vokiečių verslininkų raktažodis. Rinka ten didelė. Tačiau ne pati patikimiausia. Daug rizikos.

Lietuva yra patikimesnis partneris. Ji arti Vokietijos. Žmonių mentalitetas artimesnis vokiečiams. Yra darbo jėgos. Verslo aplinka čia gera. Lietuvos didmiesčiuose jau yra investavę daug Vokietijos verslininkų. Ir nė vienas iš jų nesigaili. Tokius duomenis, pasak ambasadorės, pateikia Vokietijos pramonės ir amatų rūmų specialistai, atliekantys apklausas.

Pastaruoju metu ir Vokietijos verslininkai domisi galimybėmis investuoti mažesnėse savivaldybėse. Tačiau susidomėjimo stabdis – informacijos trūkumas.

„Reklama, reklama ir dar kartą reklama“, – pabrėžė ambasadorė J. Schmitz.

Ji patarė informaciją apie galimybes investuoti Kelmės rajone ir apie Kelmės rajoną išversti į vokiečių ir anglų kalbas, paskleisti kuo plačiau, kad su ja galėtų susipažinti potencialūs investuotojai.

Pasak ambasadorės, Kelmė galėtų išnaudoti ir savo vokiškąją istoriją. Būtų galima diskutuoti ir apie turizmo vystymą. Bet pasiūlymai turėtų būti išskirtiniai, tikrai įdomūs.

Garbės konsulas Arūnas Baublys patikino, jog būtų praktiškiausia užmegzti tiesioginius ryšius su Vokietijos ir Baltijos šalių pramonės ir amatų rūmais. Kontaktai su šiais rūmais suteikia patikimumo etiketę. Ir galimų investuotojų surasti lengviau negu ieškant jų asmeniškai.

Vokietijos ambasadorė tvirtino, jog šis dialogas nebus vienintelis.