Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis ragina dėtis „žaliuosius akinius“

Šiuo metu Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis Lukas Paltanavičius prisipažįsta puikiai prisimenantis metą, kai dvyliktoje klasėje teko apsispręsti, kokį karjeros kelią rinktis. Šiandien tarptautiniame Vageningeno universitete (Wageningen University & Research) drauge su jaunuoliais iš 120 šalių besimokantis lietuvis neabejoja pataikęs į dešimtuką – jis pateko tarp vienminčių, kuriuos vienija bendra idėja išmokti į pasaulį žvelgti pro „žaliuosius akinius“ viename stipriausių pasaulio universitetų, besispecializuojančių žemės ūkio mokslų srityje.

Iš Kauno, per Palermą – į Nyderlandus

Krašto apsaugos savanorį, „Misija Sibiras“ dalyvį, Valdo Adamkaus labdaros ir paramos fondo stipendininką L. Paltanavičių pelnytai galėtume vadinti ir Lietuvos ambasadoriumi Vageningeno universitete, kuris iš pirmų lūpų užsieniečiams atskleidžia iki tol nežinomų Baltijos šalių istorijos faktų. Vaikinas neslepia, jog tai – taip pat vienas jo studijų užsienyje tikslų.

Jaunuolis sako, kad patekti į magistrantūrą Nyderlandų universitetuose nėra sudėtinga, mat šalyje sukurta vieninga sistema stojantiesiems, todėl joje pakanka nurodyti pageidaujamą mokslų kryptį.

„Kadangi bakalauro studijas esu baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, suprantama, „žaliąją“ kryptį rinkausi ir magistrantūroje. Mane visada domino globalūs klausimai, tarptautinės rinkos. Mokantis akademijoje su dėstytojais nuolat diskutuodavome apie žmonijai kylančius naujus iššūkius ir svarstydavome, kas gali padėti juos įveikti. Dėstytojai pabrėždavo, kad šiandienos pasaulyje neįkainojamą vertę turi tarptautinė patirtis. Tuo iš tiesų įsitikinau dar antrame kurse pagal studentų mainų programą semestrui išvažiavęs į Palermo universitetą Italijoje. Tačiau magistrantūrai neatsitiktinai pasirinkau Nyderlandus, nes ši valstybė Europoje ir pasaulyje yra viena lyderių žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos vystymo srityse“, – pasakoja pašnekovas.

Ateitį mato gimtinėje

Griežtai nustatytų studijų programų Vageningeno universitete nėra – ją kiekvienas studentas pats susikuria individualiai. Kaip, beje, jau yra ir baigtame Luko universitete – VDU Žemės ūkio akademijoje. Per dvejus magistrantūros studijų metus Vageningeno universitete tėra du privalomieji dalykai.

Pasak studento, susikurti studijų planą – ir patraukli, ir gana atsakinga užduotis, nes pasirinkimo galimybių yra be galo daug ir galima rinktis kone viską, ko tik geidžia širdis.

„Tarkim… Bičiulį ispaną išlydėjome į Pietų Ameriką tyrinėti Peru vietinių genčių gyvensenos ypatumų. Kitas bičiulis belgas išvyko į Honkongą domėtis, kaip ten galima taikyti žiedinės ekonomikos principus. Taigi, pasirinkimų spektras neįsivaizduojamai platus ir pritaikytas pagal kiekvieno asmeninius poreikius. Pats galutinės temos dar nesu išsigryninęs, tačiau aiškiai žinau, kad labiausiai intriguoja du dalykai – vertikalioji žemdirbystė ir bioekonomika“, – atvirauja Lukas.

Anot jo, lyginant su Lietuva, Nyderlanduose abi šios sritys yra pažengusios gerokai į priekį. Vertikalioji žemdirbystė sparčiai skinasi kelią todėl, kad dirbamos žemės plotų pasaulyje mažėja, o valgytojų skaičius auga. Be to, tokia žemdirbystė yra tvari, nes uždaroje sistemoje taupomi gėlo vandens resursai. Bioekonomikos tikslas – iškastinius gamtos išteklius pakeisti atsinaujinančiais ištekliais, žaliąja mase, ir iš šios masės gaminti inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus. Šiuo principu paremtas ir naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytas Europos žaliasis susitarimas – veiksmų gairės, kaip užtikrinti ekonomikos tvarumą, klimato ir aplinkos problemas paverčiant naujomis galimybėmis.

„Todėl savo ateitį matau Lietuvoje ir noriu savo žiniomis prisidėti prie to, kad mūsų šalyje sparčiau kistų gamybos būdai ir vartojimo įpročiai“, – paaiškina jaunuolis.

Užsieniečiai aktyvesni, pilietiškesni ir drąsesni

Marijampolietis neslepia, kad tvirtas argumentas studijuoti Nyderlanduose jam buvo ir tai, jog šios šalies vyriausybė ES piliečiams didžiąją dalį magistrantūros studijų kainos kompensuoja – pats studentas už vienerius mokslo metus moka apie 2 tūkst. eurų. Be to, universitetas studentams sudaro sąlygas ir užsidirbti. Visais atvejais, kai kas nors organizuojama, studentai gauna laiškus su informacija, už kokius darbus ir kiek bus sumokėta.

Visgi, universitete krūviai bei įtampa egzaminų metu yra dideli. Todėl studentams siūlomas pačių įvairiausių priemonių paketas, padedantis susidoroti su stresu. „Šių pasiūlymų spektras – nuo kūno masažo, psichologo konsultacijų iki bilieto į teatrą“, – su šypsena pasakoja pašnekovas, prisimindamas, kad sykį, kai užsirašė dalyvauti dviračių varžybose, kartu išklausė ir paskaitą apie tai, kas žmogui padeda jaustis laimingam. „Žodžiu, universitete daroma viskas, kad studentas išmoktų įveikti kliūtis, mokėtų džiaugtis gyvenimu ir eitų pirmyn“, – teigia L. Paltanavičius.

Lygindamas studentišką auditoriją Lietuvoje ir Nyderlanduose Lukas pastebi, kad tenykščiai studentai yra gerokai pilietiškesni, aktyvesni ir drąsesni. Pavyzdžiui, universitete atidarius garsios tarptautinės korporacijos tyrimų centrą, kurio atsiradimui studentai nepritarė, jie šio centro atidarymo ceremonijos metu sušoko protesto šokį, nors renginyje dalyvavo pats Nyderlandų karalius ir kiti svarbūs svečiai. Taip pat, mokslo metų pradžioje paaiškėjus, kad visiems vietų bendrabučiuose nepakaks, prie pagrindinio įėjimo į universitetą porai savaičių buvo išdygęs triukšmingas palapinių miestelis. Jau nekalbant apie mitingus ir piketus, raginančius pasaulio šalių valdžias mažinti klimato kaitą.

„Be to, universiteto kavinėje užsisakius pagrindinį patiekalą, jis visada būna tik vegetariškas – jei norima mėsos, reikia paprašyti individualiai, kai tuo tarpu pas mus vis dar yra atvirkščiai. Bet pasaulis apvalus, o lietuvaičiai imlūs – taigi neabejotinai ateisime ir iki to“, – optimistiškai reziumuoja „žaliojo“ pasaulio privalumais besidžiaugiantis lietuvaitis Lukas.

DIENA.LT


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą