Olandijos šiltnamiuose netrukus sužydės aukso vertės vanilė

Olandijos šiltnamiuose netrukus pirmą kartą sužydės gėlės, kurios yra kur kas egzotiškesnės už kukliąją tulpę.

Viename vidurio Olandijos miestelyje vidury bulvių laukų Vageningeno universiteto mokslininkai ketverius pastaruosius metus bandė auginti vanilines orchidėjas – vieno brangiausių pasaulyje prieskonių šaltinį. Ir jų tyrimai buvo sėkmingi.

„Remiantis mūsų informacija, įmonės mano, kad vanilė yra augalas, kuris tikrai gali būti auginamas Olandijos šiltnamiuose, ir nusprendė pradėti jį auginti“, – pareiškė mokslininkas Filipas van Noortas. Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad augalai sužydėtų, o po to sugebėti juos apdulkinti taip, kad tai nekainuotų pernelyg brangiai.

Kiek orchidėjų bus pasodinta, bus nuspręsta kito auginimo sezono pradžioje, t.y. kitą pavasarį, ir praeis mažiausiai treji metai, kol pirmosios Olandijoje užaugintos vanilės pasirodys rinkoje.

Bleisveike – o būtent čia buvo atliekami novatoriški tyrimai – tvankiuose šiltnamiuose, kuriuose sukurtos tropikų sąlygos, veši apie 100 augalų. Po apvailainais lapais slepiasi pumpurai, kurie galiausiai taps viso pasaulio virėjų taip vertinamomis vanilės ankštimis.

„Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad augalai sužydėtų, o po to sugebėti juos apdulkinti taip, kad tai nekainuotų pernelyg brangiai“, – pareiškė F. van Noortas.

Juodas auksas

Kvapiosios vanilės auginimas – didžiulio darbo reikalaujanti užduotis. Šios orchidėjinių šeimos vijoklinio augalo gėlės žydi tik vieną dieną ir žiedus būtina apdulkinti rankiniu būdu, jeigu norima, kad išsivystytų ankštys. Taigi tai buvo tinkamas iššūkis olandams, kurie garsėja savo sodininkystės įgūdžiais ir augalų auginimo šiltnamiuose patirtimi.

„Prieš kelerius metus ieškojome naujų augalų, kuriuos būtų galima auginti Olandijos šiltnamiuose“, – paaiškino F. van Noortas.

Mokslininkai siekė padidinti Olandijos ūkininkų auginamų augalų įvairovę, kad augintojai galėtų užsidirbti didesnį pelną. Šį mėnesį vanilės kaina buvo pakilusi iki 350 eurų už kilogramą, nors dar 2014 metais tesudarė 60 eurų.

Idėja auginti vanilę pasirodė visai prasminga. Šiuo metu beveik monopolinę padėtį vanilės tiekimo rinkoje užima Indijos vandenyne esanti Madagaskaro sala, kurioje užauginama maždaug 80 proc. visų pasaulio vanilės pupelių atsargų.

Vanilė taip pat yra antras brangiausias pasaulyje prieskonis. Šį mėnesį vanilės kaina buvo pakilusi iki 350 eurų už kilogramą, nors dar 2014 metais tesudarė 60 eurų.

„Praeityje kaina buvo pernelyg maža ir nekeldavo susidomėjimo. Tačiau dabar, augant paklausai, kainos kyla“, – pareiškė orchidėjų ekspertas Joris Elstgeestas (Joris Elstgestas).

Ilgos juodos vanilės ankštys, išsiskiriančios karamelės, o kartais medienos kvapu, skinamos rankomis ir džiovinamos, kad būtų tinkamos parduoti.

Konditerijos gaminiams gardinti naudojamos iš ankščių išgramdomos lipnios, mažytės juodos sėklos, kurios šiems produktams, įskaitant tortus ir ledus, suteikia beveik svaiginantį kvapą.

Viskas ekologiška

Iš Meksikos kilusią vanilinę orchidėją į Europą atvežė didysis ispanų keliautojas Kristoforas Kolumbas. Tačiau visos pastangos auginti šį augalą švelnesnio klimato sąlygomis buvo bevaisės, nes nebuvo žiedus apdulkinančios bičių rūšies.

Tik 1841 metais kažkas Reunjono saloje sugalvojo, kaip vieną po kito apdulkinti žiedus rankiniu būdu.

Tas būdas galiausiai atvėrė galimybę imtis didelio masto gamybos ir Madagaskaras įrodė esąs efektyviausias augintojas.

Tačiau net ir tuo atveju, jeigu kainos kris ir galimybę auginti vanilę ims vertinti kitos šalys, Olandijos augintojai įsitikinę, kad tai bus gera investicija.

Pastaraisiais dešimtmečiais maisto pramonė ėmė vis plačiau naudoti sintetines vanilės kvapiąsias medžiagas. Tačiau pasaulyje vis labiau įsivyraujant grįžimo prie natūralumo ir ekologiškumo tendencijai, sugrįžta ir tikroji vanilė.

Kitaip negu Madagaskaro vanilė, Bleisveiko vanilė yra visiškai ekologiška, sako jos Olandijos augintojai.

Pusė Madagaskare užauginamos vanilės eksportuojama į Europą, o trečdalis – į Jungtines Valstijas. Tačiau užsakovai skundžiasi, kad jos kokybė prastėja, nes gamintojai, siekiantys pasipelnyti iš kainų augimo, nuskina ankštis joms dar nesubrendus.

Kai kurie Madagaskaro gyventojai net kalba, kad vanilės pramonė naudojama kaip priedanga neteisėtai prekybai juodųjų dalbergijų mediena, kuri ypač vertinama Kinijoje. TAIP

Tuo tarpu vanilės projektą įgyvendinantis olandų konsorciumas sako, kad jau sulaukė didelio susidomėjimo iš prabangių vietos restoranų, taip pat maisto gamybos įmonių.

Nyderlandai yra pasaulio lyderis auginimo šiltnamiuose meno srityje. Šiltnamiai, kuriuose auginamos įvairiausios gėlės, vaisiai ir daržovės, šioje šalyje užima beveik 10 tūkst. hektarų plotą, tuo tarpu Prancūzijoje jie užima tik 1,9 tūkst. hektarų.

O mokslininkai jau kreipia savo žvilgsnius į kitus prieskonius.

„Taip pat turime juoduosius pipirus, kurie, regis, visai gerai prisitaiko“, – pareiškė F. van Noortas ir pridūrė, kad dar vienas projektas yra indigas, kuris naudojamas mėlynam džinsų audiniui dažyti.

O po to galbūt ateis eilė šafranui – brangiausiam pasaulyje prieskoniui, kuris gaunamas iš šafraninių krokų.

BNS, 15min.lt