„Regitra“ atsakė emigrantams-vairuotojams, susiduriantiems su biurokratija Lietuvoje

Vairuotojo pažymėjimo keitimas, teisės vairuoti suteikimas (egzaminavimas) yra tokios paslaugos, kurias Lietuvos valstybės vardu teikia valstybės įmonė „Regitra“. Svarbu tai, kad paslaugos teikiamos ne tik valstybės piliečiams, bet visiems šalies gyventojams.

Atsižvelgiant į „Regitros“ pareigą administruoti paminėtų paslaugų suteikimo procesus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, taip pat į tai, kad su ne Lietuvoje gyvenančiais piliečiais susisiekti sunkiau, vidaus reikalų ministras padarė administracinį palengvinimą – leido pačiam žmogui nuspręsti, kaip jis nurodys atsakingai institucijai, jog turi įprastinę gyvenamąją vietą vairuotojo pažymėjimą išduodančioje valstybėje.

Taigi iki tol galiojusi gyventojų/ piliečių prievolė deklaruoti gyvenamąją vietą, t. y. tik šiuo vieninteliu būdu patvirtinti įprastinės gyvenamosios vietos turėjimo Lietuvoje arba darbo ar asmeninių ryšių su Lietuva faktą, išplėsta. Nuo 2016 m. kovo 2 d. žmonės patys gali pasirinkti sau priimtiniausias priemones (dokumentus) patvirtinti sąsajas su Lietuva, nurodyti „Regitrai“ įprastinę gyvenamąją vietą.

Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės supaprastintos remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, kurį skelbiamą viešai galite rasti ČIA..

Kodėl valstybė reikalauja nurodyti įprastą gyvenamąją vietą?

Kiekvienas sutiks, kad rūpintis eismo dalyvių saugumu yra valstybės pareiga. Tad kiekvienas supras, jog vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimai kyla iš šio siekio – užtikrinti visų saugumą keliuose.

Vienas kertinių vairuotojo pažymėjimo suteikimo reikalavimų – išduoti vairuotojo pažymėjimą tik tiems asmenims, kurie nurodo, kad turi įprastą gyvenamąją vietą valstybėje, kurioje prašo vairuotojo pažymėjimo išdavimo.

Įprastos gyvenamosios vietos turėjimas reiškia, jog asmuo ne mažiau kaip pusmetį per kalendorinius metus praleidžia toje šalyje, o jeigu dėl darbo gyvena dvejose valstybėse po trumpesnį laiką, tai ta šalis, į kurią asmuo nuolat sugrįžta dėl asmeninių ryšių, ir yra įprastinės gyvenamosios vietos valstybė.

Perkeldamos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/ 126/ EB „Dėl vairuotojo pažymėjimų“ nuostatas į nacionalinius teisės aktus Europos Sąjungos šalys-narės sutarė, kad teisė vairuoti bus suteikiama jos gyventojams pagal šalies-narės taisykles. Iš to seka, kad šalys narės visiems vairuotojo pažymėjimų savininkams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, taiko nacionalines vairuotojo pažymėjimų išdavimo nuostatas.

Toks reguliavimas užtikrina, kad, nors vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės nėra vienodos ES mastu, vis tiek laisvo asmenų judėjimo teise besinaudojantys ES gyventojai gali gauti vairuotojo pažymėjimą bet kurioje ES šalyje. Be to, vairuotojo pažymėjimus ES gali gauti ir ne ES šalių piliečiai, pakanka, jog jie turi įprastą gyvenamąją vietą vienoje kurioje nors ES šalyje.

Įprastinės gyvenamosios vietos fiksavimas registre reiškia, kad vairuotojo pažymėjimą išdavusi šalis užtikrina, jog asmuo valstybei bus pasiekiamas, kai to reikės dėl teisinių santykių (pavyzdžiui, pranešti, kad artėja vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas, ar iš sveikatos priežiūros įstaigos gauta informacija, reikšminga teisės vairuoti ribojimui ir pan.).

Kita priežastis, kodėl įprastinės gyvenamosios vietos sąlygos įvykdymas yra esminis direktyvos, užtikrinančios vairuotojo pažymėjimų tarpusavio pripažinimo principą, elementas, paprasta – kai šalys narės nėra visiškai suderinusios teisės aktų vairuotojų pažymėjimų išdavimo srityje, ryšys tarp vairuotojo ir valstybės, suteikusios jam specialiąją teisę vairuoti, padeda kovoti su vadinamuoju „vairuotojų pažymėjimų turizmu“. Vairuotojų pažymėjimų turizmas – tai nesąžiningų ir kelių eismo taisyklių pažeidimus padariusių vairuotojų siekis išvengti neigiamų pasekmių už nesaugų ir neatsakingą vairavimą.

Primintina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne vieną kartą yra konstatavęs ir sprendime, kuris leido įvairesnes įprastinės gyvenamosios vietos įrodinėjimo priemones, pakartojo, kad įprastinės gyvenamosios vietos sąlyga yra būtina kontroliuojant tinkamumo vairuoti reikalavimo laikymąsi.

Teismo sprendime taip pat rašoma, kad tam tikrais atvejais vien įprastinės gyvenamosios vietos sąlygos nepaisymo gali pakakti norint pateisinti valstybės narės atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą.

LR vidaus reikalų ministro priimtas reikalavimas susijęs su tuo, kad emigracijoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai neprarastų galimybės naudotis „Regitros“ administruojamomis viešosiomis paslaugomis ir, prašydami vairuotojo pažymėjimo išdavimo, savo pačių nuožiūra pasirinktų priemonę (dokumentą) patvirtinti darbo ar asmeninius ryšius su Lietuva arba tiesiog būtų deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ilgiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus.

Reguliavimo privalumų gali netekti dėl nesąžiningų vairuotojų

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija susirūpino atvejais, kuomet kelių eismo taisyklių pažeidimus padarę vairuotojai pareigūnams pateikia tarsi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o čia pat prisijungus prie „Regitros“ duomenų bazės paaiškėja, kad teisė vairuoti asmeniui atimta.

Tokių atvejų pasitaiko tarp tolimųjų reisų vairuotojų bei tarp užsienyje dirbančių kraštiečių. Nesąžiningas vairuotojų elgesys paaiškėja ir Lietuvoje. Situacijos atsiranda dėl „Regitros“ klientų piktnaudžiavimo jiems parodytu pasitikėjimu: iki šiol klientus aptarnaujantys valstybės įmonės darbuotojai nedelsdami, be apribojimų ir papildomos administracinės naštos išduodavo identišką vairuotojo pažymėjimo dublikatą, kai gyventojai pranešdavo turimą vairuotojo pažymėjimą praradę.

Todėl portalo skaitytojams dar kartą primintina, kad Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą suteikė daugiau judėjimo galimybių. Kad tai įvyktų, šalys narės susitarė ir 2006 m. direktyva dėl vairuotojo pažymėjimų, kuri visa apimtimi Lietuvoje įsigaliojo 2013 m. sausį, dar kartą patvirtino nuostatą, jog vairuotojo pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami.

Tuo pačiu teisės aktu Europos Sąjungos valstybės įsipareigojo siekti, jog 110 skirtingų vairuotojo pažymėjimų nekeltų skaidrumo problemų piliečiams, o atitinkamos institucijos – Lietuvoje – Policijos departamentas – įsipareigojo kovoti su dokumentų klastojimu.

Šiuo metu galiojančios taisyklės dėl vairuotojo pažymėjimų išdavimo, keitimo, atnaujinimo, sustabdymo ar panaikinimo yra maksimaliai liberalios ir naudingos vairuotojams, nesvarbu, kurioje ES šalyje jie būtų įgiję ar siektų įgyti teisę vairuoti. Tačiau nepamirština, kad su atsivėrusia platesne laisvo judėjimo erdve atsirado ir institucijų bendradarbiavimo privalumai, padedantys kovoti su atvejais, kuomet teisę vairuoti praradę ar jos net neįgiję asmenys siekia apeiti vienos šalies taisykles kitoje šalyje. Tam tarnauja ir tarptautinės bei tarpinstitucinės apsikeitimo elektroniniais duomenimis sutartys.

Kam daugiau galimybių dėl vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių pakeitimo?

Tipinės aplinkybės, dėl kurių Lietuvą savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko joje mažesnę laiko dalį praleidę kraštiečiai ar iš užsienio į mūsų šalį atvykę asmenys, yra išvardytos „Regitros“ paruoštuose dokumentų šablonuose (prašyme, specialioje deklaracijoje, kt.), kurie pildomi pateikiant dokumentus, tačiau kreipiantis svarbu pateikti atitinkamą priežastį patvirtinantį dokumentą.

Nurodyti savo ryšį su Lietuva „Regitroje“ iš Jūsų bus reikalaujama, jei:

• esate studentas ar moksleivis iš Lietuvos ir šiuo metu mokotės užsienyje;
• esate užsienio šalių studentas ar moksleivis ir mūsų šalyje studijuojate ar lankote mokyklą ne trumpiau nei 6 mėnesius;
• buvote išvykęs atlikti arba dabar atliekate apibrėžtos trukmės profesinę užduotį užsienyje;
• esate gavęs darbą ar nuo seniau dirbate užsienyje, tačiau nuolat sugrįžtate į Lietuvą dėl asmeninių ryšių;
• ilgą laiką gyvenote užsienyje, bet dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių priėmėte sprendimą grįžti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir atvykote čia.

Įrodyti gyvenimo Lietuvoje faktą vairuotojai gali visais įmanomais dokumentais. Sprendimą dėl jų įrodomosios vertės priima klientus aptarnaujantys „Regitros“ darbuotojai.

Akivaizdu, kad iš esmės įrodinėjamas faktas, kodėl paskutiniu laikotarpiu Lietuvoje praleista mažiau laiko, nei reikalaujama pagal gyvenamosios vietos apibrėžimą.

Tiems, kas gyvenamąją vietą yra deklaravę ilgiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, nieko papildomai įrodinėti nereikia. „Regitra“ šią informaciją gauna automatiškai iš gyventojų registro.

Be to, atkreipsime dėmesį, kad klientų patogumui, „Regitra“ priima tiek teorijos, tiek vairavimo praktikos egzaminus net, jei asmuo nepragyveno Lietuvoje nurodyto laiko ir nesusitvarkė dokumentų. Jei egzaminai bus išlaikyti, vairuotojo pažymėjimas bus išduotas pristačius reikiamus dokumentus. Primintina, kad egzamino rezultatas galioja vienerius metus (terminas skaičiuojamas kiekvienam egzaminui atskirai nuo jo išlaikymo datos).

Įgyta vairavimo teisė galioja visose šalyse

Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas artėja prie pabaigos, nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo gali kreiptis į toje valstybėje vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją. Tokiu atveju, vairuotojo pažymėjimo keitimas vyks pagal toje šalyje nustatytą reguliavimą.

Užsienyje ilgokai gyvenantys mūsų šalies piliečiai neretai turi ne mūsų valstybėje, o užsienio šalyje gautą vairuotojo pažymėjimą. Keisti vairuotojo pažymėjimus jie pageidauja Lietuvoje. Primintina, kad keičiant JAV ar kitose užsienio šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus, VĮ „Regitra“ vadovaujasi vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis, kuriose reglamentuota tokių dokumentų keitimo tvarka. Joje nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE šalyse, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus.

Egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Šiuo metu be egzaminų keičiami Korėjos Respublikoje (Pietų Korėjoje) ir Šveicarijoje išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Laikas keisti senąjį vairuotojo pažymėjimą, kol nėra eilių

Aktualu turintiems seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą (be galiojimo datos) – laikas pasirūpinti nelikti be dokumento, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad tokie vairuotojo pažymėjimai galios iki 2017 m. vasario 3 d.

Kadangi baigsis Vyriausybės nutarimu nustatytas senojo pavyzdžio (popierinio laminuoto dokumento) vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas, valstybės įmonė „Regitra“ nuo pat šių metų pradžios yra pasiruošusi aptarnauti didesnius klientų srautus bei skatina vairuotojus nelaukti paskutinės termino dienos.

Užsisakant naują vairuotojo pažymėjimą reikia nepamiršti keitimui aktualių dokumentų:

• asmens tapatybės dokumento
• galiojančios sveikatos patikrinimo medicininės pažymos
• turimo vairuotojo pažymėjimo
• policijos išduotos vairuotojo kortelės (jei neprarasta).

Kol nesuėjęs senojo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas ir naujasis pažymėjimas gaminamas, galima naudotis senuoju vairuotojo pažymėjimu. Gavus naują vairavimo teisę patvirtinantį dokumentą, senasis vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas.

Duomenys rodo, kad senaisiais vairuotojo pažymėjimais naudojasi vairuotojai, kurių socialinis aktyvumas didelis, todėl jiems derėtų įvertinti, kokių nepatogumų jie patirs, kai pateks į paskutinės minutės eiles bei bus priversti planuoti dienas be automobilio.

Tiems, kurie delsia keisti vairuotojo pažymėjimą dėl sveikatos patikrinimo, tačiau tikisi korektiško ir adekvataus kitų vairuotojų elgesio keliuose, svarbu priminti, kad tokia jų pačių pozicija nekuria papildomo saugumo keliuose.

Komentarai