Slaugytojos Olandijoje labai vertinamos

Iš Kelmės rajono Pašilės miestelio kilusi Rasa Ginčiauskaitė jau vienuolikti metai dirba medicinos seserimi Nyderlanduose, Eindhoveno mieste. Moteris sako, jog seselės profesija ten laikoma prestižine, o medicinos seserys iš Lietuvos labai gerbiamos, nes turi daug kompetencijos ir gerą išsilavinimą.

Olandai susirado patys

Su Rasa Ginčiauskaite, grįžusia į Lietuvą trumpų atostogų, bendravome Pašilėje, jos tėvų namuose.

Iki išvykimo į Nyderlandus moteris dirbo medicinos seserimi Santariškių klinikose. Darbas sekėsi. Tačiau Vilniuje išgyventi iš tūkstančio litų atlyginimo buvo sudėtinga. Gelbėjo tik tai, kad nereikėjo nuomotis buto.

Prieš dešimtmetį buvo pakviesta į olandų renkamą medicinos seserų grupę dirbti Nyderlanduose.

Septynios vilnietės medikės visus metus buvo ruošiamos darbui svetimoje šalyje. Joms buvo surengti olandų kalbos kursai, dėstoma šios šalies istorija.

Lietuvės moterys – per ramios

Po metus trukusių pasirengimo darbų surengta dar viena atranka. Dirbti iš septynių pretendenčių pasirinko penkias. Dviejų temperamentas netiko – buvo per ramios.

Ponia Rasa pasakoja, jog nuvykusios dirbti į Nyderlandus turėjo problemų dėl temperamento. Olandai labai daug ir energingai kalba, yra labai atviri, linkę viską pasakoti, energingai veikti. O lietuvaitės jiems atrodė per daug ramios. Klausė: „Gal jūs sergate depresija?“

Kitų problemų nebuvo. Seselėms suteiktas ir darbas, ir būstas.

Dirba senelių namuose

Rasa gavo darbo penktajame pagal dydį Nyderlandų mieste Eindhovene. Jame – 205 tūkstančiai gyventojų. Tai – pramoninis miestas.

Lietuvaites paskyrė dirbti senelių namuose. Tai veikiau pensionas ar savarankiško gyvenimo namai.

Aštuonių aukštų daugiabučiame name gyvena 140 senjorų. Kiekvienas turi atskirą erdvę, priklausomai nuo poreikių ir finansinių išgalių, turi kambario ar kelių kambarių apartamentus.

Kiekviename būste yra pagalbos skambutis. Į senelių namus dažnas gyventojas atsiveža savo baldus, mielus daiktus.

Medicinos personalas jiems teikia paslaugą. Jiems padedančios seselės ir slaugytojos yra penkių lygių. Pavyzdžiui, trečiojo lygio slaugytoja turi teisę perrišti žaizdas, dalyti tabletes.

Rasa dabar dirba medicinos seserų koordinatore. Ji lanko senelius jų apartamentuose ir nustato, kokios pagalbos jiems reikia, derina jų pageidavimus su poreikiais, paskirsto darbus.

Kai kurios su Rasa drauge į Nyderlandus atvykusios lietuvės šiuo metu dirba kitur, tačiau nė viena į Lietuvą negrįžo.

Medikės gerbiamos

„Medicinos seserys Nyderlanduose labai gerbiamos, – pasakoja Rasa. – Tai prestižinė profesija. Šį darbą dirbančioms ir bankai paskolas lengviau duoda.“

Slaugytojomis dirba ir kitų šalių moterys: rumunės, lenkės, rusės, pačios olandės. Tačiau lietuvių kvalifikacija ypač vertinama.

„Medicinos mokykla mus labai gerai paruošia. Mokomės daug anatomijos. Į programą įeina visos ligos. O Nyderlanduose slaugytojos mokosi labai ilgai, bet mokosi visokių smulkmenų“, – pasakoja medikė.

Gavusi paskolą Rasa drauge su kita lietuvaite buvo nusipirkusios namą. Ir dirbti, ir nuolat gyventi senelių namuose būtų sudėtinga. Draugė ištekėjo, Rasa dabar pati nuomojasi butą.

Būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai sudaro pusę jos koordinatorės atlyginimo. Iš likusios pusės išsiversti nesunku. Maisto produktai kainuoja panašiai kaip ir Lietuvoje. Kai kas netgi pigiau. Be to, kai kurie olandai važiuoja apsipirkti į Belgiją arba Vokietiją.

Mažiausias eilinės medicinos sesers atlyginimas – 1300 eurų į rankas.

Teko pasikeisti

„Lietuvos ligoninės, senelių namai primena konvejerį, – įspūdžiais dalijasi moteris. – Nyderlanduose medikai su pacientais ar senelių namų gyventojais labai daug bendrauja, kalbasi.

Lietuvoje labai daug įsisirgusių žmonių, su įsisenėjusiomis ligomis. O ten miršta 106 metų senutė, visiškai šviesaus proto, neturėjusi didelių sveikatos problemų. Bet jie nesidrovi bendrauti, reikalauti priežiūros, daugelis sportuoja, važinėja dviračiu.“

Ilgai kalbėtis su gyventojais, išklausyti ir įsiklausyti išmoko ir Rasa. Teko prisitaikyti prie reiklių gyventojų. Jeigu bent penkias minutes pavėluosi, neateisi sutartu laiku, senelis bus supykęs. Net jeigu ne taip pažiūrėsi, tuoj paklaus: „Ko taip bjauriai į mane žiūri?“.

Juos aptarnaujantis personalas turi būti aukšto lygio, kultūringai elgtis, būti malonus, šypsotis ir gražiai bei tvarkingai rengtis.

Gaila Lietuvos

Rasa Ginčiauskaitė kasmet po du – tris kartus grįžta į Lietuvą. Moteris sako kartais galvojanti, jog reikėtų grįžti visam laikui. Sensta jos pačios tėvai. Reikėtų jiems priežiūros.

Bet kiekvieną kartą, parskridus į Vilnių, labai suspaudžia širdį dėl Lietuvos. Duobėtos didmiesčių gatvės. Pikti žmonės. Nuolatinis stresas dėl nepriteklių.

Todėl vis dažniau lieka prie minties, jog geriau materialiai rems tėvus, bet liks gyventi svetimoje šalyje.

skrastas.lt

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą