Nyderlandai renka naują parlamentą: ar po Brexit galime sulaukti Nexit?

Po referendumo dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje (Brexit) ir prezidento rinkimų JAV, kuriuos laimėjo sunkiai nuspėjamas Donaldas Trumpas, visų akys nukreiptos į artėjančius rinkimus Nyderlanduose.

Olandija, viena ES steigėjų, kovo 15 dieną renka naują parlamentą (Tweede Kamer). Ilgą laiką apklausose pirmavusi kraštutinių dešiniųjų antiislamistinė „Laisvės partija“ (PVV – Partij voor de Vrijheid) su lyderiu populistu Geertu Wildersu rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje praranda savo pranašumą. Nors dabartinio Ministro Pirmininko Marko Rutte liberali „Liaudies partija už laisvę ir demokratiją“ (VVD – Volks- partij voor Vrijheid en Democratie) apklausose jau aplenkė G. Wilderso vadovaujamą PVV, dėl artėjančių rinkimų rezultatų toliau nerimauja ne vien ES šalininkai.

Taigi beveik 13 milijonų Olandijos piliečių žengs prie balsadėžių rinkti naują parlamentą. Dėl 150 vietų parlamente kovoja daugiau nei 1000 kandidatų iš 28 partijų. Naujausios apklausos rodo, kad M. Rutte partija VVD gali tikėtis 28–26 mandatų, o G. Wilderso PVV – 27–26 vietų. Tačiau, net jei G. Wilderso partijai pavyktų laimėti rinkimus ir tapti gausiausia frakcija Nyderlandų parlamente, vargu ar jos lyderiui pavyktų suformuoti vyriausybę, nes šiuo metu nė viena politinė jėga neketina jungtis į valdančiąją koaliciją su ekstremistine PVV. Todėl PVV greičiausiai teks tenkintis vieta opozicijoje.

Kokios valdančiosios koalicijos galime tikėtis

Dabartinis premjeras M. Rutte taip pat jau patvirtino, kad jo partijos koalicijos su G. Wilderso PVV, be jokių abejonių, nebus. G. Wilderso antieuropietiški tikslai su planuojamu „Nexit“, Nyderlandų pasitraukimu iš ES, bei radikalūs antiislamistiški šūkiai, įžeidimai Nyderlanduose gyvenantiems marokiečiams, vadinant juos „padugnėmis“, griauna bet kokius bendradarbiavimo su kitomis partijomis pagrindus. Savo ruožtu G. Wildersas teigia, kad jis netiki M. Rutte žodžiais. Pasak jo, dabartinis Ministras Pirmininkas nebus toks trumparegis ir nenumos ranka į daugiau nei dviejų milijonų rinkėjų balsus, t. y. tuos, kurie balsuos už G. Wildersą ir jo bendraminčius. G. Wilderso nuomone, Nyderlandų parlamentas, jei valdančiojoje daugumoje nebus jo vadovaujamos politinės jėgos, bus toks nestabilus (kaip jau ne kartą yra buvę Nyderlandų istorijoje), kad neišsilaikys nei vienų metų. Beje, dabar dirbanti M. Rutte vyriausybė yra pirmoji po 2002 metų, kuri valdžioje išsilaikė visą kadenciją.

Kita vertus, apklausos rodo, kad po D.Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose „ant bangos“ pasijutusi G.Wilderso PVV praranda pasitikėjimą. Pastaruoju metu parama jai sumažėjo. Prieštaringi naujojo JAV prezidento sprendimai Nyderlandų visuomenėje pažadino abejones dėl to, ar verta remti populistų žygį į valdžios viršūnes. Šiai partijai vietas parlamente gali kainuoti ir nuolatiniai radikalūs jos lyderio pasisakymai viešojoje erdvėje. Vasario mėnesį paaiškėjo, kad iš G. Wilderso apsaugos darbuotojų komandos aplinkos kriminaliniams sub- jektams buvo nutekinta informacija apie G. Wilderso renginių vietas. Dėl to PVV lyderis laikinai atšaukė visus viešus rinkiṁų kampanijos renginius.

Apie tai, kad nepaisant naujausių apklausų rezultatų M. Rutte ir toliau nerimauja dėl galimų radikaliosios PVV pasiekimų per artėjančius rinkimus, byloja ir neseniai jo paskelbta žinia nenorintiems integruotis imig- rantams. Pasak premjero, jie Nyderlanduose turėtų elgtis deramai arba palikti šalį. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad negalima stigmatizuoti visų imigrantų ar atskirų imigrantų grupių apskritai, kad kiekvieno atvejo vertinimas turi būti individualus.

Priešingai nei M. Rutte, G. Wildersas jau metų metus laikosi antiislamistinės ir antieuropinės krypties. Jo politiniai tikslai – uždaryti Nyderlanduose mečetes ir islamo mokyklas, taip pat uždaryti valstybės sienas ir nebeįsileisti migrantų iš islamo valstybių. Pastaruosius kelerius metus – ir siekti Nexit, Nyderlandų pasitraukimo iš ES. Nepaisydami to, daugelis G. Wilderso sekėjų jį ir toliau palaiko. Ir ne vien dėl jo tikslų ar pažadų, o greičiau dėl to, kad apskritai nebepasitiki Nyderlandų politiniu elitu. Prie to prisidėjo ir pats M. Rutte, kuris po 2012 m. laimėtų rinkimų neįvykdė kelių svarbių rinkiminių pažadų, tarp kurių yra ir pažadas blokuoti Graikijos skolų nurašymą bei įvesti mokesčių lengvatas.

Kas vis dėlto nulems rinkimų nugalėtojus

Daugelis rinkėjų iki paskutinio momento išlieka neapsisprendę, svyruojantys tarp skirtingų partijų. Tai Nyderlanduose nestebina, nes esminiai skirtumai tarp tokių partijų kaip CDA (Krikščionių demokratų partija) ir VVD dešinėje, arba GroenLinks (Žaliųjų ir kairiųjų sąjunga), D66 (Kairieji liberalai) ir PvdA kairėje pusėje nėra pernelyg dideli.

Paskutinės minutės apsisprendimui didelę įtaką turi ir rinkimų debatai televizijoje. Pavyzdžiui, 2012 m. apklausose labai geri rezultatai buvo prognozuojami Nyderlandų Socialistų partijai (SP – Socialistische Partij), tačiau jų pagrindinis kandidatas televizijos debatuose prieš rinkimus pasirodė labai prastai, ir SP partija rinkimuose užėmė tik ketvirtąją vietą. Vietoje jų rinkėjai pirmenybę atidavė artimai socialdemokratų Darbo partijai (PvdA – Partij van de Arbeid).

Šių metų pagrindiniai televizijos kanalo RTL debatai bus naudingesni mažesnėms partijoms, nes stipriausių partijų lyderiai M. Rutte ir G. Wildersas atsisakė juose dalyvauti: anot jų, jie vienas kitam neturi ką pasakyti ir neįžvelgia prasmės tokiuose debatuose dalyvauti. Vis dėlto abu partijų lyderiai televizijoje yra matomi dažnai, ir abu yra labai geri kalbė̇tojai.

Koalicijos formavimas bus sunkus

Norėdamos užsitikrinti reikiamas 76 vietas daugumos valdžiai, po rinkimų partijos gali užtrukti savaites ar net mėnesius derybose dėl koalicijos. Esminis vaidmuo formuojant valdančiąją daugumą greičiausiai atiteks mažesnėms partijoms, tokioms kaip GroenLinks. Aplinkosaugininkų partija pagal naujausias apklausas gali tapti trečiąja jėga. Ji savo rinkėjams yra pažadėjusi sudaryti koaliciją su kairiosiomis partijomis, kad būtų išvengta koalicijos su M. Rutte ir jo vadovaujamais liberalais.

Nepaisant to, GroenLinks pagrindinis tikslas yra sustabdyti radikalių dešiniųjų jėgų žygį per Europą. Baiminamasi, kad jei į valdžią Nyderlanduose ateitų G. Wildersas, tokia banga galėtų nusidriekti iki Prancūzijos, kur pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose laukiama akistatos tarp kraštutinių dešinių jų Nacionalinio fronto pirmininkės Marine Le Pen ir socialliberalo Emmanuelio Macrono. Rudenį laukia ir Vokietijos Bundestago rinkimai, kuriuose geri rezultatai prognozuojami Vokietijos kraštutinių dešiniųjų populistų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD – Alternative für Deutschland).

Kiek ir kurios partijos išsidalins mandatus Nyderlandų parlamente, šios šalies piliečiai nuspręs pagal paskutinius politikų pasirodymus ir paskutinių dienų įvykius prieš rinkimus. Rezultatą žinosime jau rinkimų dienos vakarą. O štai aiškumo, kas artimiausius ketverius metus vadovaus Nyderlandams, gali tekti palaukti. Nes net optimistai abejoja, ar tarp galimai į parlamentą pateksiančių dvylikos partijų pavyks pasiekti sutarimo dėl daugumos valdančiosios koalicijos ir jos remiamos vyriausybės.

Bernardinai.lt