Prabilo Nerijaus Gudelevičiaus į užsienį vergauti išvežti lietuviai: „Net su šunimis taip nesielgia“

Didžiosios Britanijos teismas praėjo iš esmės nagrinėti bylą, kurioje 34 metų Lietuvos pilietis Nerijus Gudelevičius kaltinamas prekyba žmonėmis. Liudininkų parodymai lietuviui labai nepalankūs. Visi jie pasakoja, kaip buvo gąsdinami, ir lygina savo gyvenimo sąlygas su šunų, rašo thisiswiltshire.co.uk.

N.Gudelevičius kaltinamas į Didžiąją Britaniją atvežęs devynis tautiečius ir laikęs juos vergiškomis sąlygomis.

Prokurorai nustatė, kad vyras lietuviškoje žiniasklaidoje reklamavosi teikiąs įdarbinimo paslaugas Didžiojoje Britanijoje. Tačiau vos tik norintieji dirbti užsienyje lietuviai atvykdavo į šalį, N.Gudelevičius atimdavo jų asmens dokumentus, apgyvendindavo juos pasibaisėtinomis sąlygomis ir versdavo dirbti už mažesnį, nei priklauso, užmokestį.

Šią savaitę teismas pradėjo nukentėjusių apklausas. Per jas 23 metų Deividas Daucinas tvirtino, kad su juo ir jo kolegomis buvo elgiamasi blogiau nei su šunimis.

Pasus atimdavo

D.Daucinas pasakojo, kad į Didžiąją Britaniją N.Gudelevičiaus suviliotas geru uždarbiu atvyko iš Nyderlandų. Kartu su juo persikraustė ir nėščia draugė.

Tačiau vos atvykusi pora suprato, kad buvo apgauti. Jie buvo apgyvendinti pasibaisėtinomis sąlygomis, o dirbdavo beveik dykai.

Jis žadėjo, kad greit uždirbsime nemažus pinigus, tačiau tai nebuvo tiesa. Atvirkščiai. Būstas buvo toks, kokio negali pavadinti namais. Net darbo neįmanoma pavadinti darbu, – sakė D.Daucinas.

Be to, nukentėjusysis nurodė, kad N.Gudelevičius atėmė asmens dokumentus.

„Dabar suprantu, kad taip jis elgėsi, kad mes nepabėgtume. Juk išties, jei turi bent kiek smegenų, vos suvokęs, kur patekai, kokios darbo sąlygos, tikrai nepasiliktum“, – aiškino vyras.

Pasak jo, jo besilaukianti draugė paso neatgavo net tada, kai dėl kūdikio turėjo vykti pas medikus. Tuomet paso išsireikalauti pavyko tik padedant policijai.

Tuo tarpu kaltinamasis tvirtino, kad pasus paimdavo kaip užstatą, nes jo darbuotojai nieko kito vertingo neturėjo.

Vergiškos darbo sąlygos

D.Daucinas tikino, kad N.Gudelevičius jį ir draugę į Didžiąją Britaniją prisikvietė žadėdamas aukso kalnus. Tačiau visa tai labai greit pasirodė tik paistalai.

„Jis žadėjo, kad greit uždirbsime nemažus pinigus, tačiau tai nebuvo tiesa. Atvirkščiai. Būstas buvo toks, kokio negali pavadinti namais. Net darbo neįmanoma pavadinti darbu. Tų pinigų – 400-500 svarų, kuriuos žadėjo mus uždirbsiant, nebuvo“, – teisme sakė D.Daucinas.

Anglijoje žmonės su šunimis elgiasi geriau nei buvo elgiamasi su mumis, – sakė D.Daucinas.

Jis pasakojo, kad rytais, kol dar tamsu, visi darbuotojai buvo sugrūdami į keleiviams vežti nepritaikytą autobusiuką kartu su surinktų dėvėtų drabužių maišais.

„Nieko nematydavome. Automobilis judėjo labai greit, o daiktai ir žmonės tiesiog blaškėsi po vagoną“, – prisiminė vyras.

„Anglijoje žmonės su šunimis elgiasi geriau nei buvo elgiamasi su mumis“, – pridūrė jis.

N.Gudelevičiaus darbuotojai turėjo surinkti žmonių paliktus dėvėtus drabužius ir išdalinti naujus maišus labdarai.

Grasindavo duoti į galvą

Kitas liudininkas anksčiau šią savaitę teisme pasakojo, kad N.Gudelevičius kambaryje su dviem lovomis vertė išgyventi dvylika žmonių.

Egidijus Paragalgauskas Svindono teisme pasakojo dirbęs N.Gudelevičiui pernai vasarį. Tuo metu jis buvo benamis ir glaudėsi Bristolio gatvėse. N.Gudelevičius jam pasiūlė dirbti už 200 svarų per savaitę. Iš šio vyro taip pat buvo atimtas pasas.

Netrukus jis suprato, kad jis ir kolegos yra išnaudojami. „Nutariau šį darbą mesti, nes pamačiau, kokį psichologinį spaudimą Nerijus daro darbuotojams. Pavyzdžiui, jei tu neišdalini maišų, negauni jokio atlygio, bet niekaip neįrodysi, kad tikrai juos išdalinai“, – pasakojo jis.

Taip pat, pasak nukentėjusiojo, N.Gudelevičius grasindavo, kad, jei darbuotojai neis į darbą, „gaus į galvą“.

Byla nagrinėjama toliau.