Stresas: neįvertintos grėsmės sveikatai

stres1Beveik 75 proc. mūsų pripažįsta, kad, įvertinus įtampą darbe, finansinius rūpesčius ar kitus nemalonumus, per pastarąjį mėnesį patyrė vidutinio arba didelio laipsnio stresą. Žinoma, kad stresas sukelia miego sutrikimus, galvos skausmus ar padidina depresijos riziką. Bet šį kartą dėmesio centre – kiti streso įtakos sveikatai aspektai.

Stresą suprantame kaip galvos smegenų reakciją į aplinkoje esančius dirgiklius, situacijas, įvykius. Nors stresas įvardijamas kaip negatyvus reiškinys, jis neretai gali suaktyvinti mūsų centrinę nervų sistemą greitiems ir geriems sprendimams. Galvos smegenims identifikavus grėsmę, išskiriami hormonai, skatinantys ginamąsias organizmo reakcijas. Tačiau šiai grėsmei užsitęsus, t.y. esant ilgalaikiam stresui, organizmo resursai išsenka. Tada mūsų reakcija į menkiausią stresą tampa neadekvati.

Streso priežastys

Neseniai JAV buvo publikuoti ilgamečio tyrimo duomenys, kurie iliustravo pirminę streso kilmę, suvokimą ir laipsnį. Beveik 72 proc. amerikiečių pagrindine suaugusiųjų streso priežastimi pažymėjo pinigus. 22 proc. iš jų nurodė, kad dėl pinigų pastarąjį mėnesį jie patyrė „ekstremalų stresą“.

Kita dažna streso priežastis – darbas ir su juo susijusios problemos. Nors vidutinis streso laipsnis tarp amerikiečių nuo 2007 metų palaipsniui mažėja – nuo 6,2 iki 4,9 balo dešimties balų sistemoje – tačiau viršija 3,7 balo, kai stresas sveikatai nereikšmingas. Labiau stresas veikia moteris, jaunus žmones ir tuos, kurių pajamos yra mažos.

Įtaka sveikatai

Stresas lemia įvairius sveikatos sutrikimus, tačiau mokslininkai teigia, kad jo įtaka sveikatai yra daugiaplanė ir ne visada įvertinama.

Amerikos širdies asociacija informuoja, kad stresas širdies infarkto riziką padidina iki 23 proc., o pyktis ir nerimas – iki 9 kartų. Daugelis po intensyvios ir streso kupinos darbo dienos atsidaro butelį vyno, kuris sumažina stresą. Kiti su stresu kovoja užsirūkydami, daugiau valgydami, kas ilgainiui didina svorį, pakelia kraujospūdį ir pakenkia arterijų sieneles. Kai kuriose studijose buvo pateikti duomenys, kad stresas žymiai sumažina kraujo tėkmę į širdį, ypač moterims. Stresą patiriančioms moterims kraujo tėkmė sumažėja tris kartus daugiau nei vyrams. Šioms moterims stresas dažniau baigiasi širdies infarktu, kuris, beje, sunkiau atkuriamas.

Stresas susijęs su diabeto rizika. Neseniai žurnale JAMA Psychiatry buvo paviešinti vienos iš studijų rezultatai, kurie rodo, kad moterys, patyrusios potrauminį stresinį sindromą, dažniau suserga diabetu. Padidėjusi diabeto rizika aiškinama dideliais streso hormono kortizolio kiekiais, kurie skatina gliukozės išskyrimą į kraują. Žmonėms, kurie jau serga diabetu, stresas lemia sunkiai reguliuojamą gliukozės kiekį kraujyje. Jie vartoja daugiau alkoholio, mažiau juda, o dėl neišsprendžiamų problemų nepasirūpina, o ir užmiršta apie reguliarią gliukozės kiekio kontrolę ar tinkamą mitybą.

Alzheimerio liga paliečia daugiau nei 5 milijonus žmonių ir yra 6 vietoje pagal mirčių priežastis JAV. Šios demencijos priežastys nėra pakankamai aiškios, tačiau manoma, kad stresas gali būti viena iš jų. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad nerimas, stresas vyrams pagreitina Alzheimerio ligos vystymąsi. Eksperimentai su pelėmis Geteborgo (Švedija) universitete patvirtino, kad didelis streso hormono kiekis kraujyje paskatina betaamyloido plokštelių susidarymą pelių smegenyse.

2010 metais suomiai nustatė, kad moterims, turinčioms aukštą kraujospūdį arba didelį kortizolio kiekį kraujyje – du streso simptomus, tris kartus dažniau vystosi Alzheimerio liga.

autolukas1 iš 8 nėštumų JAV yra problemiški. Vienas pagrindinių faktorių, tikėtina, yra stresas. 2014 metų pavasarį žurnale Fertility and Sterility paviešinti mokslinių tyrimų NJ rezultatai, kurie rodo, kad stresas vyrams sumažina spermos kiekį ir jos kokybę bei neigiamai veikia fertilumą. Manoma, kad stresas paskatina gliukokortikoidų – hormonų, veikiančių angliavandenių, riebalų ir proteinų apykaitą, kurie mažina testosterono kiekį ir spermos produkciją, vyrams gamybą.

Streso žalos vaisingumui neišvengia ir moterys. 2014 metais Ohajo valstijos universiteto mokslininkai patvirtino, kad moterys, kurioms rastas didelis kiekis streso fermento – alfaamilazės – seilėse, 29 proc. rečiau pastoja,du kartus dažniau yra nevaisingos.

Kaip įveikti stresą

Svarbiausia su stresu susidoroti pačiam. Tam būtina atpažinti streso simptomus: miego sutrikimus, nuovargį, persivalgymą, slogią nuotaiką, depresiją, pyktį ar irzlumą. Tikėtina, kad siekdami sumažinti stresą daugiau vartosite alkoholio ar rūkalų, taip pat vaistų.

Atpažinus stresą, reikia siekti aplinkinių palaikymo, nepriklausomai nuo to, ar tai draugai, šeimos nariai, ar religinė bendruomenė.

Veiksminga priemonė nuo streso yra fizinis aktyvumas. Mayo klinikos (JAV) specialistai teigia, kad fizinis aktyvumas paskatina „geros savijautos“ neurotransmiterių-endorfinų gamybą galvos smegenyse. Mankšta sumažina depresijos simptomus ir pagerina miego kokybę. Kiti rekomenduojami būdai:

autotreniruotė: mąstyti pozityviai, paskatinti save: „aš galiu tai padaryti“, „aš galiu padaryti geriau už kitus“;

pajutus stresą, skaičiuoti iki 10, giliai įkvėpti kelis kartus ar eiti pasivaikščioti prieš pareiškiant galutinę nuomonę;

rasti malonių pomėgių: hobį, filmus, pietus su draugais;

kasdieninė relaksacija: užsiimti įvairiomis relaksacijos technikomis, meditacija, joga, taiči, kurios sumažins streso lygį.

Jei jaučiate, kad su stresu nesusidorojate, pradeda kankinti suicidinės mintys, negalite atsisakyti priklausomybės vaistams ar alkoholiui, būtina ieškoti profesionalios pagalbos.

vlmedicina.lt Rita Banevičienė

Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą